Shell atsiradimo istorija

Pirmieji žingsniai

Pirmasis Pasaulinis karas ir metai tarp karų

Antrasis pasaulinis karas

1950-1960 m.

7-8 dešimtmetis

Žvilgsnis į ateitį

1883 m. Marcus Samuelis Londone, East Ende, atidarė mažą parduotuvėlę, kurioje prekiavo jūros kriauklėmis Viktorijos laikų gamtos istorijos entuziastams. Netrukus prekyba kriauklėmis peraugo į klestintį importo ir eksporto verslą. Marko sūnus, Markas Jaunesnysis, lankydamasis Baku prie Juodosios jūros krantų, susidūrė su naftos eksporto verslu. Jis įžvelgė didelę perspektyvą eksportuojant žibalą lempoms ir viryklėms į Japoniją. Deja, Standard Oil Amerikoje turėjo verslo monopoliją, taigi Markas suprato, kad jam reikia surasti būdų, kaip sumažinti kainas. 1869 metais atidarytas Sueco kanalas pasiūlė sprendimą, tačiau reikėjo naujo tanklaivio, kuris atitiktų saugumo reikalavimus. 1892 m. Markas užsakė pirmą specialų naftos tanklaivį ir juo nugabeno 4000 tonų rusiško žibalo į Singapūrą ir Bankoką. Ryšys su olandais 1890 m. visiškai atskirai įsikūrė olandų kompanija N.V.Koninklijke Nederlandsche Maatschappij tot Explotatie van Petroleum-bronne in Nyderlandsch-Indie, plėtojanti naftos verslą Panglan Branda Sumatroje. 1896 m. ji pati pastatė savo tanklaivių flotilę, kad ši konkuruotų su britais. Royal Dutch/Shell Group of Companies įkūrimas Apie 1903 m. tapo aišku, kad konkuruojančios britų ir olandų kompanijos daug sėkmingiau dirbtų kartu. Jos susijungė ir įkūrė Azijos naftos kompaniją. Partnerystė buvo tokia sėkminga, kad po ketverių metų kompanija plėtojo veiklą visame pasaulyje ir įkūrė kompaniją: Royal Dutch/Shell Group of Companies. Bendradarbiaujama iki šių dienų. Dvi motininės kompanijos turi atskirus verslus, joms priklauso grupė, kurioje yra daugiau negu 1700 veikiančių įmonių. Proporcijos pasiskirstytų taip: 60% priklauso Royal Dutch Petroleum kompanijai ir 40% Shell transporto ir prekybos kompanijoms. 20 amžiaus pradžia Verslui greitai plečiantis buvo sukurta grupė, kurios gamybos vietomis tapo Rumunija (1906), Rusija (1910), Egiptas (1911), Venesuela (1913) ir Trinidadas (1914). Prekyba JAV prasidėjo 1912 m., kai buvo įsigyta Amerikos rinkodaros kompanija – American Gasoline Company. 20 a. pradžia buvo puikūs laikai naftos pramonei. 1909 m. prasidėjo masinė automobilių gamyba, atvėrusi kelius į tuščią rinką. 1912 m. Britų laivynas rekomendavo naftos degalus savo laivynui nors ir nedidelis naftos kiekis nupirktas iš Shell. Pavyzdys buvo užkrečiantis.

Laikotarpis prieš Pirmąjį pasaulinį karą Shell kompanijai buvo įvairiapusiškas. Nedidelė pažanga turėjo būti pasiekta Venesueloje. Perdirbimo įmonė Kurakao Olandijos Antiluose, planuota atidaryti 1915 m., užbaigta tik 1918 m., o Rumunijoje 1916 m. visas turtas buvo sunaikintas. Be to, po revoliucijos konfiskuotas visas Rusijoje esantis turtas. Sėkmingas įvykis – 1915 m. Shell kompanija įkurta Kalifornijoje. Ji sujungė sparčiai besiplečiantį Kalifornijos verslą su naujai sukonstruota Martinezo perdirbimo įmone ir naftotiekiais. 1919 m. Alkokas ir Brownas savo istoriniam skrydžiui be sustojimo per Atlantą naudojo Shell degalus. Tais pačiais metais buvo įkurta Shell aviacijos paslaugų kompanija (Shell Aviation Services). 1922 m. buvo įkurta Shell jungtinė naftos korporacija (Shell Union Oil Corporation), kuri sujungė Shell interesus JAV su Jungtine naftos kompanija Delavaro valstijoje (Union Oil Company of Delaware). Rezultatas buvo puikus – smarkiai išaugo verslas Amerikoje. Plečiamasi po visą pasaulį – Iraką, Turkiją ir Borneo. 1929 m. Shell pradėjo veiklą chemijos srityje, įkūrusi N.V. Mekong Olandijoje, o Vokietijoje buvo sukonstruota pirmoji skystojo kuro raketa. Apie 1838 m. Shell naftos produktų žaliavos per dieną buvo pagaminama apie 580 000 barelių, kai tuo tarpu visame pasaulyje per dieną būdavo pagaminama 5 720 000 barelių.

Antrojo pasaulinio karo metu užgrobus Olandiją, olandų kompanijų pagrindiniai biurai buvo perkelti į Kurakao, o darbuotojų branduolys į Londoną. Prarastas bet koks susisiekimas su Rumunija, o turtas Tolimuosiuose Rytuose buvo sunaikintas. Karo metu Shell bendradarbiavo su Alliedo vyriausybėmis, kad būtų užtikrintas produktų, ypač aviacijos ir automobilių degalų, tiekimas ir jie pasiektų visas reikiamas vietas. Shell JAV gamybinė grupė daug dėmesio skyrė aukšto oktano aviacinių degalų gamybai. Shell Chemicals parėmė kariaujančias puses gamindama butadieną, kuris naudojamas sintetinės gumos gamyboje. Karo metu Shell tanklaiviai plaukdavo su Alliedo vyriausybės jurisdikcija. Baigiantis karui Shell buvo netekusi 87 tanklaivių, sunaikintų per priešo atakas. Po karo didelės pajėgos buvo skirtos Shell turtui atkurti, pradėti papildomą gamybą, transporto ir remonto darbus, siekiant patenkinti naujai atsiradusius poreikius. Visose srityse gamyba augo, ypač Venesueloje, o Shell kompanijos pradėjo daugiau dėmesio skirti naujų telkinių paieškai. Prasidėjo bandomieji gręžiniai Tunise, Alžyre, Nigerijoje, Trinidade ir toli nuo Britų Borneo. Atrastos naujos vietos naftos gamybai Schoonebike Olandijoje, Kolumbijoje ir Kanadoje. Tuo pat metu sparčiai išaugo gamyba Irako naftos kompanijoje, o 1956 m. naftos rasta Sacharoje. Kad būtų gerai kontroliuojama besiplečianti gamyba jau esančiose ir naujai įkurtose vietose, prasidėjo didelės perdirbimo įmonių statybos ir jų plėtimas. Tuo metu Shell atlikdavo perdirbimo darbus Olandijoje, Pernis (didžiausia perdirbimo įmonė Europoje), Stanlau ir Shell Haven Didžiojoje Britanijoje, Ruen Prancūzijoje, Kardon Venesueloje, Gilong Australijoje ir Bombay Indijoje. 1947 m. visi 87 per karą prarasti tanklaiviai buvo atkurti ir pradėta nauja programa, statant naujus tanklaivius.

1950-1960 m. nafta tapo svarbiausiu energijos šaltiniu, tenkinančiu didžiausią procentą pasaulio poreikių. Shell įtaka ir apyvarta augo metai iš metų. Ji gamino beveik vieną septindalį visų pasaulyje sukuriamų naftos produktų. Shell tanklaivių flotilę sudarė didžiausi tanklaiviai. Tuo metu atsirado supertanklaivių, galėjusių gabenti 200 000 tonų naftos. 5 dešimtmetis buvo svarbus tobulinant gamtines dujas. 1959 m. bendra Shell/Esso tyrimų kompanija Nederlandse Maatschappij surado vieną didžiausių gamtinių dujų telkinių Groningene, Olandijoje. Gamyba prasidėjo 1963 m. ir iki septinto dešimtmečio pradžios Groningenas jau tiekė pusę Europoje suvartojamų gamtinių dujų. 1966 m. Shell Expro atrado Lemano dujų telkinį pietinėje Šiaurės jūros dalyje, vėliau – gamtines dujas Didžiojoje Britanijoje, Olandijoje, Norvegijoje ir Danijoje. Šiaurės jūroje jų buvo taip pat daugelyje vietų.

7-8 dešimtmetis ir Šiaurės jūra 1970 m. išsiskiria kaip Šiaurės jūros dekada, kai buvo atrasti svarbiausi naftos ir dujų telkiniai ypač daug pastangų ir finansų kainuojančioje aplinkoje. Kitais metais paieškos Šiaurės jūroje tapo pagrindine Shell kompanijos veikla. Darbai vyko Danijos, Norvegijos ir Didžiosios Britanijos vandenyse. Investicijos atsipirko su kaupu, kai 1971 m. Shell Expro atrado Auk ir Brent telkinius, 1972 m. Kormorant ir Danlin, 1975 m. Tern ir 1976 m. Eider. Nuosmukis septintajame dešimtmetyje turėjo didelės įtakos naftos verslui. Be to, susikūrė OPEC (naftą eksportuojančių šalių organizacija) ir smarkiai išaugo neperdirbtos naftos kainos. Tuo metu, kai naftos pramonė taikėsi prie pokyčių, gamtinių dujų suvartojimas Europoje išaugo daugiau negu dvigubai ir dešimtmečio pabaigoje dujos tenkino beveik 15% visų Europos energijos poreikių, iš kurių Shell ir jo partneriams teko beveik pusė. LNG (suskystintos gamtinės dujos) buvo dar vienas atradimas septintajame dešimtmetyje, o Shell tapo pionieriumi didelės apimties projektuose, skystinant ir tiekiant gamtines dujas į tolimus regionus. Nors nafta, gamtinės dujos ir chemikalai vis dar buvo pagrindinė Shell kompanijų veikla septintajame dešimtmetyje, susidomėta ir pradėta tirti anglies ir metalų sritis. 1974 m. buvo įkurta Shell Coal International (Tarptautinė Shell anglies pramonės kompanija), kuri rūpintųsi Shell anglies interesais. Po ketverių metų Shell Petroleum NV įsigijo seniai įkurtą Bilibtono metalo ir mineralų kompanijų grupę, kuri 1981 m. atidarė naują magnio gamyklą Veenam, Olandijoje. Per 1980-1990 m. Shell kompanijos įdiegė pažangią technologiją, sukūrė daug naujų aukštos kokybės produktų ir pristatė gausybę klientui skirtų paslaugų. Pvz., labai didelis dėmesys saugumui ir pasaulio aplinkai iš pradžių buvo gana rizikingas žingsnis, tačiau tai kompanijai atnešė pirmaujančią vietą pasaulyje parduodant bešvinius degalus. Devinto dešimtmečio pradžioje vėl sumažėjo naftos kainos. Shell prisitaikė prie pokyčių ir grįžo prie savo svarbiausio verslo – naftos, dujų ir chemikalų, bet devintojo dešimtmečio viduryje mes nusprendėme žvelgti į ateitį.

Grupėje šiuo metu vyksta didžiuliai pokyčiai. Jie paremti mūsų pasiryžimu nuolat tobulėti ir atsiskaityti už savo veiklą visuomenei. Tie pokyčiai priklauso nuo žmonių, dirbančių grupėje, entuziazmo ir požiūrio. Žmonės iš įvairiausių kultūrų dirba turėdami bendrą norą plėtoti verslą taip, kad galėtų pakėlę galvas žiūrėti į savo visuomenę, šeimas ir draugus. Naujojo tūkstantmečio Shell siekis – vykdyti duotus pažadus. O su šiais siekiais atsiveria ir naujų galimybių. Esamų naftos ir dujų rezervų pakaks 21-ajame amžiuje, bet turime kurti naujus ilgalaikius energijos šaltinius, kreipti dėmesį į aplinką, pvz., šiltnamio efektą. Shell gerai prisitaikiusi naudotis puikiomis galimybėmis atnaujinant energijos rūšis ir daug dirba, siekdama sukurti alternatyvą iš žemės gaunamiems degalams. Mes tikime, kad atnaujinta energijos rūšis gali tapti svarbiausiu energijos šaltiniu iki 2050 m.